Papasakojo, kaip Anglijoje prižiūrėdavo sodus
Kažkam krumapjoves gal atrodo paprasta pjovimo atributika, kurios prireikia kartas nuo karto, prižiūrint savo sodelį. O štai žmonės, kurie bent kažkada yra dirbę sodų prižiūrėtojais, į tokius daiktus žiūri, kaip į keliančius tikrai daug prisiminimų. Vienas vaikinas papasakojo, kaip jis prižiūrėdavo sodus Anglijoje.
Populiariausi – maži kiemai prie kotedžų
Kaip pasakoja Tomas, su tokiais pjūklais https://parkutechnika.lt/benzininiai-pjuklai jam tekdavo ir medžius genėti, ir krūmus tvarkyti. Tačiau populiariausias britų gyvenimo pasirinkimas yra nedideli kotedžai, turintys mažą lopinėlį žemės. „Pas mus gyvenamajame rajone įprasta matyti pilkus sovietinius daugiabučius, o ten gali pamatyti visada taip pat atrodančius kotedžų kvartalus. Juose paprastai gyvena žmonės taupydami vietą ir tiesiog jų namai gerokai stiebiasi į viršų, kartais vienas nedidelis butas išsidėsto ir per keturis aukštus. Taupant vietą, kiemui jos lieka labai nedaug. Paprastai yra toks betoninis įvažiavimas į požeminį nuosavą garažą, ir mažas 4 kvadratinių metrų kiemelis. Tą kiemelį ir reikėdavo prižiūrėti. Keista, ar ne. Atrodo, lietuviai niekada nieko nesamdytų tokiam mažam plotui sutvarkyti. O britai nieko nedaro patys, jei gali sumokėti kam nors už darbą. Taigi, aš dirbdavau tuose sodeliuose, paprastai eidavau per visą kvartalą. Sutvarkydavau per dieną iki 80 tokių mažučių kiemelių, nors čia jau būtų mano rekordas, kurį kartą pasiekiau“, – sako jaunuolis.
Dažniausiai tekdavo pjauti žolę
„Aišku – populiariausias darbas būdavo su žoliapjovę. Tas genėjimas ir krūmų karpymas būdavo pagal grafiką ne kasdien. Ne kiekvieną savaitę. Ne kiekvieną mėnesį. O štai žoliapjove burgzdavau po rajoną tikrai kasdien. Tai ir būdavo mano pagrindinė darbo priemonė. Sutvarkydavau labai didelius kvartalus. Ir visada taip: kol vienu sutvarkau, jau kitur, žiū, žolė užžėlė.Taip ir eidavo dienos. Bet laikas man bėgdavo taip dirbant labai gerai. Be to, smagus darbas, nes dirbu tik geru oru“, – sako jaunuolis.
Kitas darbas – krūmų dailinimas
Paklaustas apie krūmų karpymą, jis sako, kad dažniausiai tekdavo karpyti nuo gatvės, kad nekliudytų praeiviams, o kiemo viduje mažai kas norėdavo tokių forminių krūmų, labiau domindavo išties gražūs ir tiesiog natūraliai atrodantys, bet ne peraugę krūmai.
Emigrantui pradžia buvo sunki, bet paskui atsipirko
Apie emigraciją vaikinas sako, kad kalbėti yra dviprasmiška. Pradžia visada labai sunki, todėl paklausus kažko pradžioje, atsakymai nebus pozityvūs. O štai vėliau darbai ima gerėti.
