Orai Palangoje mano akimis
Ši istorija prasidėjo šią vasarą. Po ilgo laiko nebuvimo Palangoje, nusprendžiau savo atostogas praleisti šiame nuostabiame kurorte. Dar noriu pasakyti, kad beveik dešimtmetį nemačiau jūros, o atostogaudavau dažniausiai prie ežerų. Todėl, numatomi orai man neturėjo jokios reikšmės.
Kai atvykau pamačiau beribę jūrą, o po tokio ilgo laiko tarpo, iškarto sustingo kojos, jūra buvo beribė, o tiek vandens vienoje vietoje nemačiau jau senai. Tada nuėjau ir šiek tiek pabraidžiojau po bangas. Po kurio laiko atsiguliau ant tyro geltono Palangos paplūdimio smėlio. Smėlis buvo maloniai šiltas, todėl gulėti ant jo buvo nepaprastai gera ir malonu. Po kurio laiko užmigau, o pažadino mane saulės spindulėlis, kuris bandė patekti į mano akį. Nors ir pradėjo lyti į išnuomotą viešbutį Palangos centre neskubėjau, kadangi norėjau labai apžiūrėti Gintaro muziejų. Apsilankymo muziejuje metu susipažinau su gražia panele. Pokalbį, kaip ir dera pradėjau aš, o labiausiai tam tinkanti tema buvo orai Palangoje. Užsukome į vieną iš Palangos kavinių, kurioje skambėjo radijas, o žinių pranešėjas skaitė turbūt pasenusią orų informaciją. Jis tuo metu Palangos orus įvardijo, kaip saulėtus, o dangų giedrą be menkiausio debesėlio. Tačiau realybė buvo visai kitokia, dangus buvo apsiniaukęs ir pliaupė lietus. Tada kartu su mergina nusijuokėme, atsimenu tiktai, kad jos šypsena buvo labai graži. Tokį jos nuotaikos pasikeitimą galėčiau įvardinti, kaip orų kaitą, kadangi bendravimas iš pradžių buvo per daug formalus. Visgi dabar dėl orų pranešėjo nepatikimos orų prognozės, pradėjome smagiai leisti laiką. Po kurio laiko nustojo lyti. Smagiai pasisėdėję ir papietavę nuėjome link Palangos tilto, o ir proga tam buvo palanki, kadangi nušvito vaivorykštė per visą Palangos tiltą. Visa tai atrodė lyg pasaka, kadangi vaivorykštė suformavo arką per kurią mes įžengėme ant medinio tilto. Pasivaikščioję po tiltą, kiekvienas nusprendėme eiti į savo viešbutį ir susitikti pavakarę.