Kokios technologijos leidžia veikti greitiems kreditams?
Yra dalykų, kuriuos mes esame linkę priimti už gryną pinigą. Tai dažniausiai pasitaiko pirmojo pasaulio gyventojams, kurie gyvena palyginus be jokių problemų, kuriuos keltų grėsmę jų gyvenimams. 21 amžiuje mes kaip duotybė esame linkę priimti ir technologinius laimėjimus ir jų atveriamas galimybes, todėl nesusimąstome apie jų veikimą ir kas slypi po jais. Gali pasirodyti keista, bet vienas tokių dalykų yra greitieji kreditai. Galima pagalvoti, kad greitieji kreditai tiesiog yra. Bet tai ignoruotų skaitmenizacijos laimėjimus, kurie ir padaro greitus kreditus realiai galimybe.
Tik pagalvokite, galėti pasiskolinti bet kur, bet kuriuo paros metu ir iš bet kokios vietos, nesvarbu kur būtumėte, tai yra didelis laimėjimas, taip? Bet kažkodėl mes apie tai esame linkę negalvoti ir viską pamiršti. Ir dar pradedame nervintis, kai kažkoks kreditorius nenori duoti greitos paskolos dėl kažkokių ten priežasčių.
Bet apie viską reikėtų pradėti kalbėti nuo pradžių. Kokios technologijos sukuria aplinkybes, kad greitieji kreditai yra reali paslauga beveik bet kuriam lietuviui? Pirmas dalykas, ateinantis į galvą, tai 21 amžiuje įsibėgėjusi skaitmenizacija. Jos reikšmę būtų galima paaiškinti per tos pačios paskolos pavyzdį. Jei jums reikėjo pasiskolinti 20 amžiaus pabaigoje, ką jums reikėjo daryti? Jums reikėjo susirinkti dokumentus iš darbdavio (pvz. darbo sutartį), gauti duomenis iš SoDros, gal net iš dar kokios nors valstybinės įstaigos. Tuomet viską susirinkus reikėjo vykti į banko padalinį, sulaukti savo eilės, užpildyti visus dokumentus, padėti parašus ant keleto iš jų ir tuomet, galbūt, sulauksite teigiamo atsakymo ir gausite paskolą. Kodėl visa tai vyko? Todėl, kad kitaip bankas negalėjo gauti duomenų patikrinti jūsų finansų. Tik tokiu būdu jis galėjo sužinoti apie jūsų skolas, darbą, pajamas, mokesčių mokėjimą ir t.t.
Skaityti toliau “Kokios technologijos leidžia veikti greitiems kreditams?” »